*alt_site_homepage_image*
lt
en

su Kipru

su Kipru

LIETUVOS IR KIPRO PALYGINIMAS 
 
Oficialus pavadinimas Lietuvos Respublika Kipro Respublika
Santvarka Parlamentinė respublika Prezidentinė respublika
Parlamentas 1 rūmų parlamentas, 141 narys, renkamas mišriąja sistema 4-iems metams

1 rūmų, 80 narių, renkamas pagal proporcinę rinkimų sistemą 5 metams

Paskelbta dabartinė konstitucija 1992 m. 1960 m.
Plotas 65 303 kv. kilometrai 9251 kv. kilometrai
Gyventojų skaičius 2.83 mln. 0,923 mln.
Sostinė

Vilnius (0,59 mln.  gyventojų)

Nikosija (0,24 mln. gyventojų)
Vyraujanti Religija 79 proc. - Romos katalikų 73 proc. - graikų ortodoksų
Narystė ES nuo 2004 m. 1981 m.
Narystė NATO nuo 2004 m. -

DIPLOMATINIAI SANTYKIAI

1991 m. rugsėjo 12 d. Kipras pripažino Lietuvą de jure.
1992 m. gruodžio 3 d. užmegzti diplomatiniai santykiai.
Dvišalės sutarys
 
LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADORIAI KIPRO RESPUBLIKAI

Nuo 2022.05.30

Lina Skerstonaitė, ambasadorė (reziduoja Atėnuose, Graikijoje)

 
2017 - 2022 Rolandas Kačinskas, ambasadorius (rezidavo Atėnuose, Graikijoje)  
2012 - 2017 Alfonsas Eidintas, ambasadorius (rezidavo Atėnuose, Graikijoje)  
2007 - 2010 Artūras Žurauskas, ambasadorius (rezidavo Atėnuose, Graikijoje)  
2002 - 2006 Alfonsas Eidintas, ambasadorius (rezidavo Tel Avive, Izraelyje)  
1998-2002 Romualdas Jonas Misiūnas, ambasadorius (rezidavo Tel Avive, Izraelyje)  

Kipro Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, akredituota Lietuvai

 

DĖL NUOSAVYBĖS ĮSIGIJIMO ŠIAURINĖJE KIPRO SALOS DALYJE

Lietuvos Respublika, kaip ir plačioji tarptautinė bendruomenė, nuosekliai laikosi Šiaurės Kipro Turkų Respublikos, esančios šiaurinėje Kipro salos dalyje, nepripažinimo politikos. Šiaurės Kipro Turkų Respubliką iki šiol yra pripažinusi tik Turkijos Respublika.

Su nuosavybe, esančioje Kipro Vyriausybės faktiškai nekontroliuojamoje šiaurinėje Kipro salos dalyje susiję santykiai išlieka vieni jautriausių, kol bus taikiai išspręstas Kipro salos suvienijimo klausimas. Nacionaliniai ir tarptautiniai teismai praeityje priėmė nepalankius sprendimus asmenų, įsigijusių nekilnojamojo turto šiaurinėje Kipro salos dalyje, atžvilgiu, įpareigodami juos ne tik grąžinti įsigytą nekilnojamąjį turtą buvusiems teisėtiems savininkams, bet ir atlyginti žalą. Dėl to egzistuoja reali rizika, kad taip nusprendę investuoti Lietuvos Respublikos piliečiai ne tik negalės pasinaudoti valstybės apsauga, bet ir gali būti įpareigoti vykdyti kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimus. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama elgtis atsakingai ir susilaikyti nuo nekilnojamojo turto sandorių ar kitokios sutartiniais įsipareigojimais grindžiamos ūkinės ar kūrybinės veiklos šiaurinėje Kipro salos dalyje.