su Kipru
Oficialus pavadinimas | Lietuvos Respublika | Kipro Respublika |
Santvarka | Parlamentinė respublika | Prezidentinė respublika |
Parlamentas | 1 rūmų parlamentas, 141 narys, renkamas mišriąja sistema 4-iems metams |
1 rūmų, 80 narių, renkamas pagal proporcinę rinkimų sistemą 5 metams |
Paskelbta dabartinė konstitucija | 1992 m. | 1960 m. |
Plotas | 65 303 kv. kilometrai | 9251 kv. kilometrai |
Gyventojų skaičius | 2.83 mln. | 0,923 mln. |
Sostinė |
Vilnius (0,59 mln. gyventojų) |
Nikosija (0,24 mln. gyventojų) |
Vyraujanti Religija | 79 proc. - Romos katalikų | 73 proc. - graikų ortodoksų |
Narystė ES nuo | 2004 m. | 1981 m. |
Narystė NATO nuo | 2004 m. | - |
DIPLOMATINIAI SANTYKIAI
1991 m. rugsėjo 12 d. Kipras pripažino Lietuvą de jure. |
1992 m. gruodžio 3 d. užmegzti diplomatiniai santykiai. |
Dvišalės sutarys |
Nuo 2022.05.30 |
Lina Skerstonaitė, ambasadorė (reziduoja Atėnuose, Graikijoje) |
|
2017 - 2022 | Rolandas Kačinskas, ambasadorius (rezidavo Atėnuose, Graikijoje) | |
2012 - 2017 | Alfonsas Eidintas, ambasadorius (rezidavo Atėnuose, Graikijoje) | |
2007 - 2010 | Artūras Žurauskas, ambasadorius (rezidavo Atėnuose, Graikijoje) | |
2002 - 2006 | Alfonsas Eidintas, ambasadorius (rezidavo Tel Avive, Izraelyje) | |
1998-2002 | Romualdas Jonas Misiūnas, ambasadorius (rezidavo Tel Avive, Izraelyje) |
Kipro Respublikos ambasada Lenkijos Respublikoje, akredituota Lietuvai
DĖL NUOSAVYBĖS ĮSIGIJIMO ŠIAURINĖJE KIPRO SALOS DALYJE
Lietuvos Respublika, kaip ir plačioji tarptautinė bendruomenė, nuosekliai laikosi Šiaurės Kipro Turkų Respublikos, esančios šiaurinėje Kipro salos dalyje, nepripažinimo politikos. Šiaurės Kipro Turkų Respubliką iki šiol yra pripažinusi tik Turkijos Respublika.
Su nuosavybe, esančioje Kipro Vyriausybės faktiškai nekontroliuojamoje šiaurinėje Kipro salos dalyje susiję santykiai išlieka vieni jautriausių, kol bus taikiai išspręstas Kipro salos suvienijimo klausimas. Nacionaliniai ir tarptautiniai teismai praeityje priėmė nepalankius sprendimus asmenų, įsigijusių nekilnojamojo turto šiaurinėje Kipro salos dalyje, atžvilgiu, įpareigodami juos ne tik grąžinti įsigytą nekilnojamąjį turtą buvusiems teisėtiems savininkams, bet ir atlyginti žalą. Dėl to egzistuoja reali rizika, kad taip nusprendę investuoti Lietuvos Respublikos piliečiai ne tik negalės pasinaudoti valstybės apsauga, bet ir gali būti įpareigoti vykdyti kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimus. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama elgtis atsakingai ir susilaikyti nuo nekilnojamojo turto sandorių ar kitokios sutartiniais įsipareigojimais grindžiamos ūkinės ar kūrybinės veiklos šiaurinėje Kipro salos dalyje.