Verslas Graikijoje

Verslas Graikijoje

Bendri duomenys:

• Oficialus valstybės pavadinimas – Graikijos Respublika (angl. The Hellenic Republic)
• Gyventojai – 11.1 milijono
• Sostinė – Atėnai
• Teritorija – 131.957 km²
• Pagrindinė kalba – graikų
• Religija – graikų ortodoksų
• Gyvenimo vidutinė trukmė – 76 metai (vyrai), 81 metai (moterys)
• Valiuta – euras
• Interneto domenas - .gr
• Tarptautinis telefono kodas - +30

Įvadas

2006 m. paminėjusi 25 narystės ES metines, Graikija išlieka viena silpniausiai ekonomiškai išsivysčiusių ES valstybių.  Graikijos ekonomika pasižymi makroekonominiu ir struktūriniu nesubalansuotumu, kas iššaukia didelę infliaciją, nedarbo lygį ir didelį einamosios sąskaitos deficitą.  Žemas produktyvumas, prekių ir paslaugų kokybė ir jų konkurencingumas, didelė biurokratija ir korupcija – tai ekonomikos vystymosi trukdžiai, kuriuos dabartinė Vyriausybė stengiasi pašalinti.

Graikijos importo ir Lietuvos eksportuotinų prekių analizė

Importą į Graikiją daugiausia sudaro mašinos ir mechaniniai įrenginiai, transporto priemonės ir jų dalys, mineralinis kuras, elektros įrenginiai, elektronika, geležis ir plienas, plastikai, popierius, celiuliozė, vaistai, pieno produktai, kiaušiniai, chemijos pramonės gaminiai ir trąšos, optika, medis ir medžio anglis. Paskutiniu metu parodytas didesnis susidomėjimas surenkamais mediniais nameliais. Lietuvos eksportuotojams Graikijos rinka nėra patraukli pirmiausia dėl didelio atstumo, didelės kaimyninių valstybių konkurencijos, pasitaikančių administracinių kliūčių. Padarius didesnį įdirbį rinkoje, galima būtų tikėtis didesnės sėkmės įvežant pieną ir pieno produktus, ypač sutirštintą pieną. Galima būtų plačiau išnaudoti durpes (naudojamos ne kurui, o gėlių žemei gaminti). Reikėtų atlikti detalesnį rinkos tyrimą ir dėl trąšų, plastikų, kviečių ir jų produktų.

Lietuvos – Graikijos prekybiniai ryšiai

Prekybiniai ryšiai silpni, apyvarta nedidelė, linkusi mažėti. 2006 m. Lietuvos eksportas į Graikiją sudarė 51,7 mln. litų, importas – 42,0 mln. eurų. Palyginimui – 2004 metais atitinkamai 82,7 ir 83,5 mln. litų. Graikai įvežė į mūsų šalį kosmetiką, rūbus, įvairius pramonės dirbinius, plastikus, žaislus, sporto reikmenis, spausdinimo medžiagas, ginklus ir amuniciją, juvelyrišką, muzikos instrumentus, vaisius ir daržoves. Lietuvos eksportą sudarė televizoriai ir jų detalės, pienas ir jo produktai, įskaitant sutirštintą pieną, durpės, kviečiai ir jų produktai, sūris, varškė, popierius ir kartonas, chemijos pramonės dirbiniai ir trąšos, optikos prietaisai. Didžiausi eksportuotojai, turimais duomenimis, yra Šiaulių „Tauras“ ir „Marijampolės pieno konservai“.

Prekybos sąlygos

Graikija – ES valstybė, kuri vykdo bendrą ES žemės ūkio, transporto politiką, taip pat įgyvendinusi direktyvas dėl laisvo prekių, kapitalo ir darbo jėgos judėjimo, todėl ji netaiko importo mokesčių Lietuvos importui. Nuo 2006 m. gegužės 1 d. Graikija panaikino apribojimus Lietuvai dėl darbo jėgos judėjimo. Standartai taip pat turi atitikti bendrus ES reikalavimus, nacionalinė standartizavimo įstaiga yra ELOT, kuri rengia nacionalinius standartus, yra pagrindinė medžiagų testavimo vieta, vertina valdymo sistemą ir sertifikuoja produktus ir paslaugas. Šios įstaigos biurai ir laboratorijos yra įsikūrusios Atėnuose ir Salonikuose. Dauguma importuojamos produkcijos turi būti patvirtinta Graikijos standartizacijos įstaigos, todėl galutiniai vartotojai prašo visų sertifikatų, UCL, TUV ir papildomų, išduodamų ELOT, dėl atitikimo priešgaisrinei apsaugai, aplinkosaugai ir sveikatos apsaugai. ELOT taip pat priima sertifikatus, kurie yra išduoti ES pripažįstamų agentūrų. Produkcijos atitikimo įvertinimas ir sertifikavimas – pagal ES reikalavimus. Etikečių dėjimas ir žymėjimas yra pagal ES reikalavimus. Etiketės turi būti graikų kalba, jos turi būti uždėtos iki pateikimo prekybai. Graikija yra ES, PPO ir Pasaulinės muitinės organizacijos narė ir taiko visus iš savo narystės tose organizacijose kylančius reikalavimus. Graikijos muitinė (DIPEA) pavaldi Ekonomikos ir Finansų ministerijai. Verslo reguliavimo srityje pasitaiko teisės aktų kolizijos atvejų, įstatymų interpretavimo skirtumų. Biurokratijos lygis aukštas. Didelių investicijų skatinimui ir formalumų sutvarkymui 1996 metais buvo sukurtas Graikijos investavimo centras (ELKE).

Pardavimų kanalai

Viešieji pirkimai yra labai svarbūs valstybės ekonominėje aplinkoje. Graikija yra prisijungusi prie Viešųjų pirkimų kodekso (GATT). Pirkimai vykdomi pagal įprastas ES procedūras. Atsakinga įstaiga – Graikijos Vystymo ministerija, jos tinklapyje skelbiama informacija apie viešuosius pirkimus. Graikijos Vystymo ministerija vykdo kontrolę kitose ministerijose, Vyriausybinėse įstaigose ir agentūrose dėl viešųjų pirkimų. Kartu su pasiūlymu paprastai reikalaujama pateikti 5 procentų pasiūlymo vertės garantiją, kuri yra grąžinama nelaimėjusiems konkurso po penkių dienų po to, kai pasirašomas kontraktas. Laimėjusi konkursą kompanija kviečiama pasirašyti sutartį, dėl pateikto pasiūlymo dar gali vykti derybos. Tuo metu papildomai prašoma pateikti dar 10 procentų sandorio vertės garantiją. Kai vietos kompanijos gali pateikti paslaugą ar prekę, gali būti skelbiamas tik vietinis konkursas. Statybos konkursai paprastai skelbimai tik vietos kompanijoms. ES finansuojami projektai paprastai yra atviri visiems. Konkursui laimėti labai svarbu pritraukti vietos kompanijas, darbo jėgą ir kitus vietos resursus. Konkursai, susiję su šalies gynyba, reguliuojami specialiais įstatymais.

Agentai ir distributoriai

Graikijoje labai svarbu turėti patyrusį agentą arba bendrą įmonę su didele patirtimi ir tankiu pardavimų tinklu. Labai svarbu užtikrinti pilną aptarnavimą galutiniams vartotojams po pardavimų, turėti atsarginių dalių, etc. Didžioji dalis stambių pardavimų yra viešieji, todėl jeigu norima dalyvauti konkurse, geriausia ieškoti vietos agentų ir įmonių,. kurie turi patirties ir žinių šioje srityje. Pagrindinis faktorius, apsprendžiantis nugalėtoją tokiais atvejais, yra žema kaina ir griežtas atitikimas keliamiems reikalavimams. Prieš sudarant sutartis su vietos kompanijomis, patariama surinkti informaciją apie įmonę ir jos mokumą. Apie 80 procentų viso importo pardavimų tenka prekybos agentams ir distributoriams. Agentavimo susitarimų nereikalaujama pasirašyti, jie gali būti bet kokiam terminui. Distribucijos (platinimo) sutartys paprastai garantuoja išskirtines teises pardavimams tam tikroje ar visos šalies teritorijoje. Distribucija gali būti tiek didmeninei, tiek mažmeninei prekybai. Importuotojai paprastai turi pagrindinius biurus Atėnuose, Pirėjuje arba Salonikuose ir biurų padalinius kitose vietose. Prekybos agentai gauna licencijas iš vietinių PPR. Prekybos agentai vertinami pagal reputaciją, patirtį ir finansinę padėtį. Agento komisinius moka tiekėjas, o ne pirkėjas. Graikijos didmeninė ir mažmeninė prekyba pasižymi tuo, kad ją paprastai vykdo mažos, šeimos įmonės, specializuojantis siauroje prekių grupėje. Iš maždaug 800,000 įvairių ūkinių vienetų, apie 660,000 yra būtent tokie šeimos verslai. Paskutiniu metu yra prekybos stambinimo tendencija, pradėjo veikti stambūs prekybos tinklai (Carrefour, Praktiker, Champion). Prekybos stambinimui yra palankios sąlygos – nemažas gyventojų skaičius, didelė gyventojų koncentracija didmiesčiuose (Atėnuose gyvena apie 30 procentų šalies gyventojų). Tai leidžia dideliems prekybos centrams sumažinti savo valdymo ir logistikos išlaidas. Dar vieną priežastis – santykinai aukštos mažmeninės maisto produktų kainos. Apie 45 procentų visų šalies mažmeninių pardavimų – maisto produktai. Stambiausi tinklai - Sklavenitis, Carrefour, Delhaize grupė, Atlantic, Veropoulos ir Masoutis. My market (vietinis Metro) ir Alfa-Beta Vasilopoulos, taip pat vieni iš stambiausių tinklų, pasižymi bendru patogumu ir didelių šviežių produktų pasirinkimu, Carrefour – profesionalumu ir geru marketingu, Sklavenitis – vartotojų lojalumo siekimu, gera personalo motyvacija. Pigūs tinklai yra kol kas naujas reiškinys, šiame segmente veikia Carrefour Dia (nuo 1996 m.), Lidl (nuo 1999 m.) ir Tengelmann‘s Plus banner (nuo 2006 m.) Vietinė on-line (įskaitant telefonu) prekyba tinkluose nepopuliari. Tačiau bendrai mažmeninėje prekyboje vis dar vyrauja mažos, specializuotos parduotuvės. Elektroninė prekyba Graikijoje išvystyta silpnai. Produkcijos ir paslaugų reklamą ir akcijas organizuoja vietos reklamos kompanijos, naudojamos visos informavimo priemonės, 4 valstybiniai ir daugiau kaip 50 privačių TV kanalų, virš 500 radijo stočių. Leidžiami 8 nacionaliniai dienraščiai, labai daug specializuotų laikraščių ir žurnalų, kurie daugiausia skirti jaunesnei kartai. Didžiuosiuose miestuose ir turistų lankomose vietose galima gauti tarptautinių leidinių. Reklamai paštu ir kurjeriais siunčiami daugybė skrajučių, ne piko valandomis per televiziją rodoma daug laidų, kuriose reklamuojami gaminiai ir kviečiami juos pirkti telefonu. Nupirktų telefonu prekių įteikimas problemiškas, nes kompanijos stengiasi atvežti darbo valandomis.

Intelektinės nuosavybės apsauga

Graikija formaliai yra įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus dėl intelektualinės nuosavybės apsaugos (INA). Realiai situacija per paskutinius penkis metus šioje srityje yra pagerėjusi, tačiau tik patenkinama. Graikijos įstatymai numato griežtas civilines ir baudžiamąsias sankcijas už šiuos pažeidimus, tačiau įstatymų taikymas yra prastas. Pripažinti intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą sunku, procesas užtrunka ilgai. Teismai dažnai traktuoja intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą tik kaip viešosios tvarkos pažeidimą, visuomenė tokią padėtį toleruoja. Bloga situacija audiovizualinių kūrinių, kompiuterių programų apsaugos srityje. Prekių ženklų naudojimo ir patentinių pažeidimų pasitaiko rečiau.

Apmokėjimas

Čekiai daugiausia naudojami tik komerciniams sandoriams. Kreditinių kortelių sistema mažmeninėje prekyboje labai plačiai išvystyta. Bankinė sistema gera, tai pagrindinis finansavimo šaltinis. Pagrindinė bankinė funkcija yra depozitai. Vyrauja trumpalaikiai ir trumpalaikiai-vidutiniai paskolų terminai (tik apie 1/5 visų paskolų yra ilgalaikės). Obligacijų rinka nereguliuojama, dominuoja Vyriausybės išleistos obligacijos. Atėnų akcijų birža, kurios veikla buvo patyrusi nuosmukį 2001-2005 metais, atsigauna. Palūkanų normos verslo paskoloms yra gana didelės, svyruoja nuo 5,5 iki 6,7 procentų. Graikijos bankų sistema susideda iš Graikijos centrinio banko, 40 komercinių, 2 investicinių, 1 specializuoto (Žemės ūkio bankas), 15 kooperacinių ir Pašto taupomojo banko.

Telekomunikacijos

OTE, buvęs valstybės monopolis, kuris toliau privatizuojamas, yra pirminis fiksuoto ryšio tiekėjas. Graikijos kodas yra 30, Atėnų 210. Iš viešųjų telefonų skambinama naudojant korteles. Mobilusis GSM ryšys išvystytas puikiai. Apie 25 kompanijas siūlo mobilaus ryšio paslaugas, stambiausios iš jų Cosmote, Vodafone, TIM, Q-Telecom. Internetinis ryšys, lyginant su ES, nėra taip plačiai naudojamas. Tačiau jau yra nutiesti ir optiniai kabeliai, yra plačiajuostės interneto prieigos. Didesniuose miestuose yra greitasis internetas, bevieliai tinklai. Verslo tvarkymas internetu Graikijoje dar nepopuliarus. Komunikacijai labai plačiai naudojamas faksimilinis ryšys. Dauguma mažų ir vidutinių kompanijų neturi savo interneto svetainių.

Transportas

Graikijos transporto infrastruktūra ypač pagerėjo ruošiantis 2004 m. vasaros olimpinėms žaidynėms. Graikija turi naują modernų oro uostą šalia Atėnų, Atėnų metro sistema moderni ir plečiama, kelių, tiltų ir viadukų kokybė nuolat gerinama. Naujas Elefherios Venizelos tarptautinis oro uostas Spatoje, apie 30 km. Nuo Atėnų, vienas moderniausių ir efektyviausių oro uostų pasaulyje. 2004 m. šiame uoste atliki 190.000 skrydžiai, vežta 3 milijonai keleivių. Oro susisiekimas su Graikija puikus. Be šio uosto dar yra du dideli ir apie 20 mažesnių oro uostų. Olympic avialinijos yra valstybės valdoma kompanija. Susisiekimas su oro uostu labai geras, į/iš Atėnų galima nuvykti metro/traukiniu, greituoju autobusu, taksi. Vairavimas Graikijoje, ypač Atėnuose, yra sudėtingas, chaotiškas. Nuolatiniai transporto kamščiai. Gatvės siauros, nepritaikytos tokiam transporto srautui. Didžiulė parkavimo problema. Grubiai pažeidinėjamos kelių eismo taisyklės (masinis važiavimas per geltoną šviesoforo signalą, važiavimas prieš eismą, posūkiai ir apsisukimai neleistinose vietose, etc.). Graikija yra viena iš ES lyderių pagal avaringumą. Labai daug automobilių nuomos kompanijų, ši paslauga labai išvystyta. Užmiesčio keliai geros kokybės, ypač mokamos automagistralės. Vienkartinis mokestis už kelius užmiestyje santykinai didelis, 2-2,7 euro už nustatytą kelio atkarpą. Beveik visada egzistuoja gerokai prastesnė kokybės alternatyva mokamam keliui. Taksi paslauga labai išvystyta. Taksi automobilyje naudojami skaitliukai ir išduodami kvitai. Taksi stabdymas yra sudėtingas, stabdymo metu reikia garsiai sakyti paskirties vietos (rajono, gatvės) pavadinimą. Taksi dažnai atsisako vežti į tolimesnę miesto vietą, taksistai gali nešnekėti užsienio kalba, nežinoti gatvių. Bendras geležinkelių ilgis yra 2500 kilometrų. Iš jų 1500 kilometrų yra standartiniai bėgiai, kurie jungia Graikiją su FYROM ir Vakarų Europa Šiaurinėje dalyje ir su Turkija bei Artimaisiais Rytais Rytinėje pusėje. Likusi dalis yra siaurasis geležinkelis, naudojamas vietos susisiekimui. Atėnų Metro modernus, turi apie 30 stočių, 3 linijas. Bilietai parduodami kiekvienoje stotyje. Garsiniai skelbimai skaitomi graikų ir anglų kalbomis. Autobusų ir troleibusų susisiekimas išvystytas labai gerai, bilietai santykinai pigūs, šis transportas daug kur važiuoja specialiomis eismo juostomis. Autobusus ir troleibusus stotelėje reikia stabdyti rankos pakėlimu. Keltai – pagrindinė susisiekimo priemonė su salomis. Galima rinktis tarp greitaeigių ir paprastų keltų. Didžiausi Graikijos uostai yra Pirėjus, Salonikai ir Patra.

Verslo papročiai, etiketas ir apranga yra iš esmės tokie patys kaip ir visoje Europoje. Rankos paspaudimas yra įprastas tiek sveikinantis su vyru, tiek su moterimi. Pirmo susitikimo metu apsikeičiama vizitinėmis kortelėmis. Apsikeitimas dovanomis nėra populiarus, išskyrus atvejus, kai jau turimi nusistovėję verslo ryšiai su partneriais. Per Kalėdas ir Naujuosius metus galima pasikeisti dovanomis ir atvirutėmis. Asmeniniai kontaktai ypač svarbūs, svarbus ir asmens fizinis buvimas Graikijoje. Plėtojant verslą kaimiškoje vietovėje ar salose, būtina žinančio regioną asmens konsultacija.

Vietos laikas ir verslo darbo valandos bei išeiginės dienos. Graikijos vietos laikas yra CET+2 valandos, yra vasaros ir žiemos laikas. Graikijoje galioja penkių darbo dienų savaitė, aštuonių valandų darbo diena. Privatus sektorius pradeda darbą 8.00 ir baigia 5.00. Pietaujama vieną valandą. Gamybos sferoje dirbama nuo 7.00 iki 15.00, nuo pirmadienio iki penktadienio. Bankai dirba nuo 8.00 iki 14.00, nuo pirmadienio iki penktadienio. Vyriausybinės įstaigos dirba nuo 8.00 arba 8.30 iki 16.00 arba 16.30. Dauguma mažų ir vidutinių kompanijų laikosi tradicinių vietos darbo valandų – nuo 8.00 iki 14.30 ir po pietų nuo 5.30 iki 8.30. Dauguma mažų parduotuvių taip pat dar atidaromos antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais nuo 5.30 iki 8.30. Šeštadieniais parduotuvės dirba, sekmadienis – išeiginė (išskyrus maisto kioskus ir pačias smulkiausias maisto produktų parduotuves). 2007 metais švenčių dienos yra – sausio 1, sausio 6, vasario 19 (skiriasi kiekvienais metais), kovo 25, balandžio 6-9 (skiriasi kiekvienais metais), gegužės 1, gegužės 28 (skiriasi kiekvienais metais), rugpjūčio 15, spalio 28, gruodžio 24-25, gruodžio 26, gruodžio 31 (pusė dienos). Kai kurie regionai turi savo šventes. Birželio pabaigoje prasideda ramus verslo periodas, kuris tęsiasi iki rugsėjo vidurio (tradicinės tarptautinės Salonikų verslo parodos). Tuo metu, kaip ir per  Kalėdų ir Velykų atostogas, megzti verslo kontaktus netikslinga.

Apibendrinimas

Lietuvos ūkio interesai ir galimybės Graikijoje. Graikija yra priklausoma nuo importo, aktyviai ieškanti užsienio investicijų valstybė. Vertinant Graikijos ir Lietuvos ekonomines tendencijas, investicijų kryptis, žemės ūkio sektoriaus vaidmenį valstybių ekonomikoje, regioninius skirtumus, sunku tikėtis, kad ekonominiai ir prekybiniai abiejų valstybių ryšiai pasiektų kiekybinį šuolį. Atskirų prekių grupių (mediena, chemijos pramonės dirbiniai, pieno produktai ir pan.) eksportą į Graikiją galima būtų padidinti, padarius įdirbį rinkoje. Tikimybė sulaukti Graikijos planingų, reguliarių investicijų Lietuvoje nedidelė, nes jos nukreipiamos į augančias ir labai perspektyvias Graikijos kaimyninių valstybių rinkas. Tačiau pavienių galima sulaukti.