Naujienos

Naujausiame "Greek Diplomatic life" numeryje išspausdintas Ambasadoriaus Rolando Kačinsko straipsnis, skirtas ką tik praėjusiai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-ies metų jubiliejaus progai. "Pasaulyje be laisvių, demokratijos ir žmogiškumo, nebus ateities ir Lietuvai. Mažiausiai ko tikėjausi rašydamas proginį straipsnį atkurtos Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmečio proga, tai naudoti tokių žodžių kaip nepriklausomybės jubiliejus ir koronavirusas derinius", - rašė ambasadorius savo socialinio tinklo paskyroje. Pateikiame straipsnio vertimą į lietuvių kalbą: "Lietuva savo istorijai itin reikšmingą datą - Kovo 11-ąją - ruošėsi pasitikti iškilmingais diplomatiniais priėmimais, parodomis ir koncertais. 2020-ieji Lietuvai pranašavo būti šventiški ir daug žadantys. Geriausią Europoje krepšinio areną Kaune užpildantys krepšinio sirgaliai laukė “Žalgirio” patekimo – jau trečius metus iš eilės - į Eurolygos atkrentamąsias varžybas. Eurovizijos gerbėjai pirmą kartą festivalio istorijoje vylėsi Lietuvos, atstovaujamos “The Roop” su jų uždegančia daina “On Fire”, pergalės. Lietuvos ekonomikai buvo prognozuojamas virš 3 proc augimas, pratęsiantis jau beveik dešimtmetį demonstruotą nuoseklų šalies ekonomikos plėtrą, padėjusią priartinti Lietuvos žmonių gerbūvį prie ES vidurkio. Kylantys viešbučiai, spa centrai ir restoranai laukė rekordinio turistų srauto iš užsienio. Visa tai dabar arba atidėta, arba atšaukta.  

Tai paveikė ir Lietuvos ambasados Graikijoje planuotą priėmimą, kurį praktiškai išvakarėse buvome priversti perkelti vėlesnei datai. Labai tikimės, kad kiek vėliau šiais metais galėsime, kaip ir planavome, ne tik kartu su Lietuvos draugais pasidžiaugti mūsų prieš 30 metų atgauta laisve, bet ir pagerbti prie Lietuvos-Graikijos dvišalių santykių plėtros prisidėjusius Graikijos asmenis ir institucijas, o taip pat kartu su Graikijos nevyriausybine organizacija “Symplefsi” surengti labdaringą aukcioną, skirta paremti labiausiai nutolusiose Graikijos salose gyvenančias bendruomenes.

Vietoj šventiškos nuotaikos ir Gala banketo su Lietuvos draugais, šiandien mums visiems didelių išbandymų metas, turbūt visų didžiausias, kokį yra patyrusios dabar gyvenančios kartos. Sakydamas “mums”, turiu omeny tiek kiekvieną valstybę ir jos institucijas, taip jų ir diplomatines tarnybas, atskirai, tiek tarpvalstybinius santykius, tiek ES.

Lietuvos atveju, koronaviruso epidemija pačiu brutaliausiu būdu patikrina per 30 metų sukurto “namo” tvirtumą, kuris visų pirma priklauso nuo žmonių vieningumo ir tarpusavio sąveikos. Ji patikrina ir ar neprarasta tai, ką turėjome ir kuo buvome stiprūs ir nenugalimi anksčiau.

Prieš trisdešimt metų laisvė po 50 metų Sovietų Sąjungos okupacijos buvo iškovota bendromis visuomenės pastangomis, žmonių vienybės ir pasiaukojimo dėka. Tuomet apie nepriklausomybės siekį pasauliui paskelbė 1 mln lietuvių, išėjusių prisijungti prie Baltijos kelio 1989 m. rugpjūčio 23 d., sujungusio trijų pavergtų Baltijos tautų sostines nenutrūkstama 650 km ilgio žmonių grandine. Ją teisiškai įgyvendinti pavedė absoliuti dauguma rinkėjų, išrinkusių su nepriklausomybės atkūrimo šūkiu į pirmą kartą demokratiškai surengtus tuometinės Aukščiausiosios Tarybos rinkimus ėjusius Sąjūdžio deputatus. Ją 1991 sausio 13 d. plikomis rankomis, - tik dainomis ir maldomis, - apgynė dešimtys tūkstančių Parlamentą ir TV bokštą ginti susirinkusių žmonių ir, deja, keturiolika paaukotų gyvybių, žuvusių po sovietinių tankų vikšrais ar nuo Kalašnikovo kulkų. Už laisvę dar karta pasisakė beveik 85 proc. balso teisę turinčių rinkėjų, 1991 m. vasario 9 d. surengto referendumo metu, prie klausimo “ Ar jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika?”, padėję paukštelį.

Kad Lietuvos žmonės gali ir moka susivienyti rodo ir dabartinė situacija. Ir nors mes neplojame vakarais taip masiškai balkonuose, kaip graikai, ispanai ar italai, bet empatija ir vienybės jausmas vėl pasireiškė visa stiprybe. Privačios žmonių paramos iniciatyvos, į įsteigtus fondus plūstančios lėšos ir susibūrusios tarpusavio pagalbos grupės papildo tas priemones, kurių kovai su epidemija ėmėsi Lietuvos vyriausybė.

Koronaviruso epidemija patikrina ir Europos Sąjungos, į kurią įstoti buvo Lietuvos siekis nuo beveik pirmos grįžimo į pasaulio žemėlapį dienos ir kuris buvo įgyvendintas prieš 16 metų, stiprumą. Po nepriklausomybės atgavimo, narystė ES (ir NATO) buvo geriausia, kas galėjo įvykti Lietuvai per pastaruosius tris dešimtmečius. ES skleidžiamų vertybių, daromo transformacinio poveikio ir suteikiamo užtikrinamumo dėl ateities dėka Lietuva pasiekė įspūdingų rezultatų, tapo didelę pridėtinę vertę ES suteikiančia valstybe, už kitų buvusių pavergtų tautų laisvę rinktis kovojanti šalis.

Todėl Lietuva labai suinteresuota ES ilgaamžiškumu, tvirtumu ir jos pamatinių ramsčių teikiama nauda. Šis požiūris šalyje - vyraujantis: remiantis Eurobarometro duomenimis, Lietuvos žmonės yra tarp tvirčiausių ES rėmėjų. Atitinkamai, Lietuvos pozicijos, sprendžiant ES darbotvarkės klausimus, visada vertinamos per Europinio solidarumo prizmę.

Todėl šiuo ypatingu laikotarpiu mums visiems kovojant dėl savo ateities, linkiu tai daryti ne ES vienybės ir suteikiamų laisvių sąskaitą, bet kartu ieškoti bendrų sprendimų. Kartu mes stipresni.

Galiausiai, koronaviruso epidemija patikrina dvišalių santykių stiprumą, tautų draugystę ir partnerystę bei tarpusavio empatiją, tiek tarp kaimyninių ar regiono valstybių, tiek tarp labiau nutolusių valstybių, tokių kaip Lietuva ir Graikija.

Per koronaviruso edidemijos Europą Atėnus pasiekęs Lietuvos pagalbos Graikijai krovinys, per ES civilines pagalbos mechanizmą skirtas šaliai, dar prieš koronavirusą susidūrusiai su kitu dideliu iššūkiu – migracijos srautais ties jos saugoma ES išorės siena, yra geras pavyzdys, kad šiandien posakis “Draugą nelaimėje pažinsi” aktualus kaip niekados anksčiau.

Kaip, beje, kaip niekada aktualus tapo ir daug labiau pirmapradę prasmę įgavęs posakis “Kas mus nenužudo, padaro stipresniais”. Labai tikiuosi, kad pasibaigus epidemijai ir susitvarkius su politiniais, ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, visi iš jos išeisime stipresni, o visu pirma stipresnis taps bendradarbiavimas europiniu, o taip pat ir globaliu mastu. Nes sprendžiant ne tik tokias globalias krizes kaip kad koronaviruso epidemija ar klimato kaita, bet ir tokias, kaip susijusias su žmogaus teisėmis ir laisvėmis , reikalingas bendras atsakas. Vardan žmonijos, vardan laisvės, vardan demokratijos ateities. Be jų, nebus ateities ir Lietuvai.

LR ambasadorius Graikijoje

Rolandas Kačinskas"