Naujienos

Lietuvos ambasadoriaus gidas Graikijos turistui Ambasadoriaus Rolando Kačinsko įvadinis straipsnis specialiai Graikijos turistams parengtam gidui apie Vilnių. Gidą Lietuvos ambasada Graikijoje išleido graikų kalba. Nuorodą į gidą PDF formatu rasite straipsnyje. Kviečiame juo aktyviai dalintis su savo draugais ir pažįstamais graikais!

___

Atvykęs dirbti į Graikiją supratau, kodėl graikai retai vyksta atostogauti svetur: kalnai, jūra, saulė, nuostabaus grožio saulė, istorijos ir archeologijos lobynai – graikai visa tai ir daug ką daugiau turi gimtinėje. Eurostato duomenimis, 2018 metais tik 7.3 proc. graikų turistiniais tikslais keliavo už savo šalies ribų, ir pagal šį rodiklį iš ES valstybių mažiau svetur vyko tik bulgarai ir rumunai. Todėl kai iškėliau mintį suaktyvinti Vilniaus pristatymą Graikijoje, sulaukiau nemažai atlaidžių šypsenų ir perspėjimų į tai nedėti per daug vilčių, juolab, kad vien Europoje egzistuoja, atrodo, neišsenkamas turistinių krypčių ir atrakcijų pasirinkimas.

Populiariausios graikų turistinės kryptys Europoje – Italija, JK, Vokietija, o Lietuvą 2019 m. aplankė tik 6400 Graikijos turistai. Ir nors palyginus su prieš tai buvusiais metais jų į Lietuva atvyko 8.9 proc. daugiau, tai vis tiek buvo maždaug tik 0.8 proc nuo visų į užsienį vykusių Graikijos turistų, arba 0.06 proc. nuo visų Graikijos gyventojų. Palyginimui, 2019 m. Graikiją aplankė virš 70 000 „apskaitytų“ Lietuvos turistų, kas buvo maždaug 8.2 proc. nuo visų į kitas šalis atostogų vykusių Lietuvos turistų arba net 2.3 proc. visų šalies gyventojų. Tikėtina, Lietuvos turistų skaičius Graikijoje siekė net 100 tūkst., nes nemaža dalis jų atvyko individualiai. Kaip ten bebūtų, asimetrija daugiau nei akivaizdi.

Ar tikrai ambicija suvilioti Graikijos turistą aplankyti Vilnių yra misija neįmanoma?

Juk niekam nesvetimas atradimo džiaugsmas, o Vilnius tikrai tokį jausmą sužadinti gali. Ne vienas mano kalbintas graikas, pabuvojęs Vilniuje, paliudijo, kad apsilankymas Lietuvos sostinėje su kaupu viršijo lūkesčius. Vilnius sužavi nepakartojamu miesto koloritu ir į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktu senamiesčiu, kurio vingiuotose ir XV amžių menančiose gatvelėse ir jaukiuose kiemeliuose dažniau sutiksit čia pat gyvenantį vietinį, nei turistus. Tačiau jei norite Vilniumi pasidžiaugti nesistumdant alkūnėmis su kitais turistais, būtina paskubėti, nes tik laiko klausimas, kada jis išpopuliarės. Garsas apie Vilnių jau sklinda pasaulyje. Jis ypač nuvilnijo prieš metus, Vilniaus miesto savivaldybei pristačius jį kaip Europos G tašką – „niekas nežino, kur jis, bet kai jį randa – tai nuostabu“. Tai jau tikrai...

Neabejotinai, patrauklumą Lietuvos sostinei suteikia ir kaina. Vilnius pagal suteikiamų paslaugų kainos ir kokybės santykio patrauklumą jau daugelį metų atsiduria Europos sostinių ir kitų didžiųjų miestų reitingo viršuje: trijų dienų ir dviejų naktų viešnagė Vilniuje, įskaitant nakvynę, maistą, ekskursijas ir muziejų lankymą, čia vidutiniškai kainuoja viso labo 166 eurus. Neatsitiktinai Lietuvos sostinę ilgo savaitgalio kelionėms vis labiau pamėgsta britai, vokiečiai, skandinavai, kurie čia randa daugybę įvairių veiklų pasirinkimą.

Kas jau kas, bet Vilnius tikrai nėra nuobodus: jis žavi savo kitoniškumu ir keistumu. Tai miestas, virš kurio galima paskraidyti oro balionu; miestas, kurio viduryje randasi nepriklausoma respublika su savo užsienio reikalų ministru, nepriklausomybės diena ir konstitucija; miestą, kur nuverstas totalitarinį komunistinį rėžimą menančias statulas pakeitė paminklai niekada Vilniuje nesilankiusiems Frankui Zappai, Johnui Lennonui ir Leonardui Cohenui.  

Vilnius dar ypač patrauklus savo artumu gamtai. Vaikščiojant per patį miesto vidurį tekančio upelio Vilnelė pakrante, kartais apima toks jausmas, lyg nepaliestas miškas būtų įžengęs į pačią miesto širdį.  Lietuvos sostinė - žaliausias Europos miestas pagal miesto ploto ir žaliųjų erdvių santykį. Tai daro miestą ypač patraukliu aplankyti ir gyventi. Kaip rodo apklausos, vilniečiai yra labai patenkinti gyvenimu savo mieste – jie jaučiasi saugūs, džiaugiasi švara ir gyvenimo kokybe.

Kažkodėl graikai galvoja, kad Vilnius randasi kažkur šiaurėje, o žiemos jame asocijuojasi su speigais ir pusnimis. Visų pirma, nors Vilnius, vertinant iš graikų perspektyvų, ir yra beveik tiesia linija nuo Atėnų į šiaurę nutolęs 1800 km,  iš tiesų Vilnius yra praktiškai Europos centre. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai 1989 m. nustatė, kad Europos geografinis centras yra 54 laipsniai 54 min šiaurės platumos ir 25 laipsniai 19 min. rytų ilgumos. Taigi, tik 26 km nuo Vilniaus, o Europos centro tikslią vietą šiandien žymi balto granito kolona su žvaigždžių karūna viršuje.

 Antra, ir nors pagal Graikijos standartus kelios žiemos dienos ar savaitės Vilniuje kaip ir visoje Lietuvoje gali būti šaltos, įsitikinimas apie čia vyraujantį arktinį šaltį yra klaidingas. Tiesa sakant, šaltukas ir nestoras balto sniego paklotas - kaip tik tas, ko reikia, kad Vilnius Kalėdoms dar labiau sužybėtų lyg iš pasakų knygų nužengęs miestas. Prieš kiekvienas žiemos šventes Vilniaus parduotuvių ir restoranų savininkai varžosi, kas gražiau ir išradingiau išpuoš savo vitrinas, amatininkai ir tautodailininkai -  kas gardesnį meduolį ar įdomesnį Klaėdinį eglės pakabuką parduos tradicinėje Kalėdų mugėje, o miesto vadovybė - ar Vilniaus pagrindinė eglė ir vėl tais metais bus pripažinta kaip viena gražiausių Europje.  

Net nebuvę Vilniuje, tikėtina, kad dažnas jį jau yra matę televizorių ekranuose: Vilniuje buvo filmuojami tokie HBO ir kitų tarptautinių kompanijų filmai ir TV serialai,  kaip „Elžbieta I“, „Jekaterina Didžioji“, „Karas ir taika“, „Jaunasis Volenderis“, „Keisti dalykai“ vietas. Vilnius pastaruoju metu įsitvirtino kaip kino kūrėjams ypač patraukli vieta. Ji juos iš viso pasaulio traukia dėl savo daugialypio veido, galinčio pasiūlyti gotikinę, renesansinę, barokinę, neoklasikinę, sovietinę ir šiuolaikišką architektūrą – puikų foną, kuriant įvairius laikotarpius vaizduojančius filmus.  

Dar nepakankamai sudomino?

Tokiu atveju, ką pasakytumėte, jei pasiūlyčiau jums į Vilnių pažvelgti per sąsajas su graikais ir Graikija? Vilnius graikams gali būti įdomus net iš kelių viena kitą papildančių perspektyvų.

Turbūt ryškiausiai matoma yra bizantiškoji Vilniaus tapatybės dalis. Ją čia liudija nemažai po Vilniaus senamiestį išsibarsčiusių stačiatikių šventyklų. Tačiau religinis su Bizantijos kultūra siekiantis paveldas – tik dalis platesnio Lietuvos ryšių su Bizantija paveikslo, kuriame esame ir diplomatinių-politinių, ir net dinastinių ryšių istorijų.

Kita labai įdomi Lietuvos sostinės tapatybės dalis susijusi su Vilniaus kaip Šiaurės Atėnais vizija. Pirmą kartą paskleista prieš II Pasaulinį karą, ji Vilniui neįtikėtinai prigijo, išsilaikė per visą sovietinės okupacijos laikotarpį ir grįžo nauja jėga  manifesto ir laikraščio pavidalu.

„Šiaurės Atėniška“ Vilniaus tapatybės dalis pratęsia gilų antikos recepcijos Vilniaus architektūroje, skulptūroje, dailėje, literatūroje ir švietime pėdsaką, kurį naujai ir net šmaikščiai papildo naujausi Antikinės recepcijos pavyzdžiai, kaip kad ant Aristotelio pagrindų Vilniuje sukurta nepriklausoma miniatiūrinė respublika.

Galiausiai lankant Vilniaus istorines at atmintinas vietas galima papasakoti kaip graikiškos idėjos ir net 1821 m. Graikijos revoliucija suvaidino vaidmenį lietuvių tautos atgimime, ilgainiui atvedusį prie Lietuvos valstybingumo atstatymo 1918 m.  
Tiesa sakant, kilus sumanymui parengti Graikijos turistui skirtą gidą, net pats nustebau kiek Vilniuje daug Graikijos. Kuo geriau pažinau Graikiją ir jos istoriją ir kuo labiau gilinausi į temą, tuo labiau į daugybę, atrodo iki kraujo pažįstamų Vilniaus vietų pažvelgiau visiškai kitu, man anksčiau nematytu graikišku rakursu, o svarbiuose Lietuvos istorijos įvykiuose radau Graikijos įvykių atspindžių.

Sakoma, kad keliaudami geriau susipažįstame ne tik su svetimais, bet ir su savo kraštu. Vilnius graikams taip pat gali atverti įdomių ir netikėtų jų istorijos detalių. O kad būtų lengviau jas surasti, parengiau specialiai Graikijos turistui skirtą gidą po Vilnių. Jį rasite paspaudę ČIA.

Taigi, įsivaizduokite mane esant jūsų gidu, ir pirmyn į pasivaikščiojimą po Vilnių! Juolab, kad 2023 m. Lietuvos laukia istorinis įvykis – Vilniaus 700 metų jubiliejus.

Rolandas Kačinskas