Naujienos

Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegato užsienio lietuvių katalikų sielovadai

                           Velykinis sveikinimas

“O jie, papasakojo, kas atsitiko kelyje ir kaip Jis buvo jų atpažintas duonos laužyme” (Luko 24:35).

Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Luko Evangelijoje (24:14-35) mes skaitome, kaip du apaštalai Velykų dieną išvyko iš Jeruzalės į miestelį Emausą. Eidami mokiniai dalinosi įspūdžiais apie praėjusių dienų įvykius Jeruzalėje, apie Jėzaus nukryžiavimą ir prisikėlimą. Prie jų prisiartino Jėzus, bet jie Jo neatpažino, nes jų akys buvo atkreiptos į savę. Priėję Emausą, apaštalai pakvietė tą “nepažįstamą” bendrakeleivį kartu su jais valgyti. Vakarienės metu nepažįstamas ėmė duoną, ją laimino, laužė ir davė drauge sėdintiems prie stalo, kaip Jėzus buvo daręs paskutinės vakarienės metu, kai Jis įsteigė Eucharistijos ir Kunigystės sakramentus. Tik tada apaštalai atpažino, kad jų tarpe buvo Išganytojas, ir jie skubiai sugrįžo į Jeruzalę pranešti kitiems ką jie matė.

Popiežius Benediktas XVI savo enciklikoje Caritas in veritate (42) rašo, “Globalizacijos atžvilgiu kartais pasitaiko fatalistinių nuostatų, tarsi vyraujanti dinamika būtų pagimdyta beasmeninių anoniminių jėgų ir nuo žmogaus valios nepriklausomų struktūrų… Už vis labiau regimo proceso slypi žmonija – asmenys ir tautos – kuriai šis procesas turėtų duoti naudos ir paskatintų vystymasi, kadangi atitinkamos atsakomybės imamasi ir individualiai ir kolektyviai…”

Per praėjusias XIII Pasaulio lietuvių jaunimo kongreso Studijų dienas Montevideo mieste, Urugvajuje, buvo aptariama globalizacijos įtaka Lietuvai, lietuviams gyvenantiems išeivijoje ir emigrantams. Globalizacija paveikia religinius, ekonominius, politinius, socialinius bei akademinius procesus. Gal globalizacija griauna sienas tarp pasaulio kraštų bet, deja, ta pati globalizacija dažnai izoliuoja mus nuo mūsų tikėjimo, nuo tautinės tapatybės ir net nuo šeimos vertybių.

Straipsnyje “Tridienis su misionieriumi”, Draugo dienraštyje (2010 II 10) kun. A. Saulaitis, SJ, aprašo savo apsilankymą pas misijonierių ir antropologą salezietį kun. K. Bėkšta Manaus mieste Brazilijoje. Ten kun. Bėkšta kovoja už vietinių indėnų tautų, genčių, kultūros ir kalbos teises. Jis vadovaujasi kapucinų misijonierių nuostata, kad pirma reikia išmokti savo kalbą, o tada kita kalba rašyti ir skaityti. Kitaip sakant, nenuvertinkime savo tikėjimo ir religinių tradicijų, kalbos ir kultūros, persistengdami asimiliuotis prie tos visuomenės, kurioje mes gyvename.

“Prisikėlęs Kristau, Emauso kelyje tu lydėjai apaštalus. Būk kartu su mumis ir mūsų tikėjimo kelionėje. Būk gyvenimo keliuose ir kiekvienuose susidūrimuose, sužadink mumyse gailestingumą, kad galėtume priimti kitus ir išklausyti viens kitą… Tegul Šv. Dvasia moko mus Šventojo Rašto aiškinimo meno ir atverk akis, kad galėtume atpažinti Tave. Stiprink mūsų drąsą, kad taptume jautrūs, tam, kad per mus sesės ir broliai galėtų atpažinti Tave ir per juos mes galėtume atpažinti Tave” (Ekumeninių pamaldų ižanginė malda minint Krikščionių vienybės savaitę, Prisikėlimo parapijoje, Toronte).

Nuoširdžiausiai sveikinu visus Šv. Velykų alėliuja! Prisikėlusio Kristaus ramybė ir malonė telaimina jus, jūsų šeimas bei jūsų parapijas ar misijas ir jūsū bendruomenes.

Prelatas Edmundas J. Putrimas,
Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas